Parodos „Atskleisk save“

Jau tapo tradicija, kad kartą per mokslo metus, pavasarį, mūsų mokykla pasipuošia mokinių darbeliais, kuriuos galbūt derėtų apibūdinti – „tokie, kaip niekas kitas“.

Idėja surengti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių kūrybinių darbų parodą „Atskleisk save“ gimė atlikus apklausą ,,Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių aplinkos pritaikymas“. Mokinių atsakymai nustebino. Dauguma apklaustųjų ne tik nelankė būrelių, dažnas iš jų nedalyvavo klasės ar mokyklos renginiuose, nes neturėjo jokių įpareigojimų, jautėsi niekam nereikalingas.

Šiais metais sulaukėme gausaus dalyvių skaičiaus iš 12-os rajono mokyklų: ,,Ąžuolo“ progimnazijos, Pajevonio pagrindinės, Vilkaviškio rajono Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro, Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės, Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkcio centro, Alvito pagrindinės mokyklos, Gražiškių gimnazijos, Vilkaviškio pradinės mokyklos, Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro, Sūdavos pagrindinės, Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės, Kybartų ,,Rasos“ specialiosios mokyklos. Dalyvius sveikino mokyklos direktorė Gileta Naujokienė, Švietimo pagalbos tarnybos psichologė Daiva Lenčiauskienė, tėvų atstovė Edita Levulienė.

Tradicija tapo ir mokinių dalyvavimas kūrybinėse dirbtuvėse: ,,Mažieji krapštukai“ (mokytoja Jolanta Ribačionkienė), ,,Darbščiosios rankelės“ (mokytoja Laura Augustaitienė), ,,Ką akys pamatys, tą rankos padarys“ (mokytojas Rimantas Danilevičius), kurių tikslas – lavinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių vaizduotę, saviraišką, kūrybinį mąstymą.

Kol mokiniai dirbo kūrybinėse dirbtuvėse, mokytojams skaityta paskaita ,,Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių kūrybiškumo ugdymas“ (lektorė Kazimiero Baršausko mokyklos–daugiafunkcio centro dailės mokytoja ekspertė, technologijų mokytoja metodininkė Virginija Armanavičienė).

Renginio pabaigoje būrelių mokytojai dalinosi patirtimi, kaip sekėsi dirbti, kokį metodą, būdą jie naudojo savo darbe sėkmei pasiekti. Paskaitą apibendrino ir savo įžvalgas išsakė mokyklos psichologė Rasa Berteškaitė, kuri teigė, kad menas – tai būdas žmogų prakalbinti, išsakyti tai, kas susikaupę, ne žodžiais, nes specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai jų dažniausiai neatranda, nemoka pasakyti, šiuos mokinius lengviau prakalbinti vaizdais, forma, spalvomis. Svarbu būti garbingiems šalia šių, kitokių, vaikų. Menas – tai pašnekesys su vaiko vidumi. Mokytojams, dirbantiems netradiciškai, darbas su šiais vaikais – irgi savęs patikrinimas, ar einama ta linkme, ar sugebama išgyventi kartu su vaiku įvairių emocijų.

Visada malonu girdėti dalyvių gražius atsiliepimus. Mokytoja Virginija Armanavičienė džiaugiasi paroda ir teigia, kad autorių tikslas sukviesti, sutelkti įvairių rajono mokyklų vaikus į jų pačių kūrybos parodą, sukurti jiems sąlygas kūrybiškai bendrauti ir bendradarbiauti, išreikšti ir atskleisti save dailės kalba, paskatinti su savo kūrybiniais darbais dalyvauti parodose, begaliniu džiaugsmu atsispindėjo visų dalyvių akyse. Vaikų širdžių kalba čia buvo perskaityta be vertėjo.

Visi parodos dalyviai ir jų mokytojai apdovanoti padėkos raštais ir saldžiąja staigmena.

Apibendrindama norėčiau pasakyti, kad kiekvienas žmogus tam tikru atžvilgiu yra toks pat kaip visi, tam tikru atžvilgiu – toks kaip kurie kiti, tam tikru atžvilgiu – toks kaip niekas kitas. Būtent šiems vaikams, kurie yra, kaip niekas kitas, šis renginys yra puiki patirtis: jie atsiduria kitoje, jiems neįprastoje erdvėje, suteikiama galimybė atstovauti savąją mokyklą, pabūti tarp kitų žmonų, pabendrauti, pasimokyti.

Specialioji pedagogė Ilona Šmitienė