Užgavėnės – viena gražiausių žiemos švenčių, kuri švenčiama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Lašininio ir kanapinio kova, Morės deginimas – labai tradicinės, lietuviškos pramogos. Kaip ir įvairiose šalyse, taip ir Lietuvoje, kepami ir valgomi blynai, nes jie – šviesos ir grįžtančios saulės simbolis. Liaudyje Užgavėnės vadinamos „slenksčiu tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario“, jos laikomos pavasario pradžia, todėl įvairiais veiksmais – triukšmo sukėlimu, sočiomis vaišėmis, linksmu ir išmoningu karnavalu stengiamasi paspartinti kosminį ciklą – pavasario atėjimą. Beje, pats žodis „karnavalas“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „sudie mėsai“ (carne vale).
Nuo seno lietuviai per Užgavėnes daug dainuodavo, šūkaudavo, linksmindavosi – buvo manoma, kad triukšmas pažadina iš miego šalčio sukaustytą žemę.
Taigi, mūsų mokykla surengė Užgavėnių šventę visai „Ąžuolo“ progimnazijos bendruomenei. Jau nuo pirmadienio visi galėjo pasigrožėti vaikų papje maše technika atliktų darbų – kaukių – paroda, kurią organizavo 4 klasės vadovė Irma Kriaučeliūnienė. Antradienį po keturių pamokų visi skubėjo į mokyklos kiemą. Čia 11.15 valandą čigonėlė Jolanta (1 klasės vadovė) pradėjo svarbiausiąją Užgavėnių šventės dalį – kvietė šokti ir dainuoti. Visiems besilinksminant ir vaišinantis 2 klasės mokinės Uršulės Merkevičiūtės močiutės keptais morkų blynais bei arbata, atvyko lauktieji persirengėliai – lašininis ir kanapinis. Kieme sklandė kovinga nuotaika – Kanapinis (5 kl. mokinio Pijaus Strioko tėvelis) ir Lašininis (2 kl. mokinės Ligitos Katkevičiūtės tėvelis) rengėsi lemiamai kovai. Dainas, šokius, ratelius vainikavo pagrindinio personažo Kanapinio pergalė prieš Lašininį ir morės sudeginimas.
Nuo trečiadienio prasideda griežtas pasninkas – Gavėnia. Per Gavėnią, susikaupimo, rimties ir prisikėlimo laukimo metą, privaloma pasninkauti, draudžiama šėlti ir triukšmauti.
Džiugu, kad mokiniai noriai dalyvavo renginyje, taip puoselėdami lietuviškas tradicijas bei papročius, ugdydamiesi komunikavimo ir socialines kompetencijas.
Lietuvių kalbos mokytoja R. Bondzinskienė
