Akcija „Tyliau yra garsiau“, skirta Tarptautinei triukšmo suvokimo dienai

Paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį yra minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena. Ši diena pasaulyje pradėta minėti nuo 1996 metų, siekiant didinti informuotumą apie triukšmo poveikį žmonių sveikatai ir gerovei. 2019 m. balandžio 18 d. mokykloje vyko akcija ,,Tyliau yra garsiau“, skirta paminėti šią dieną.  Akcijos tikslas – atkreipti progimnazijos bendruomenės narių dėmesį į triukšmo poveikį sveikatai bei formuoti vaikų suvokimą apie tylos naudą. Įvairias akcijos veiklas vykdė 7 klasės mokiniai su žmogaus saugos mokytoja. Akcijos metu buvo matuojamas triukšmo lygis per pertraukas, pradinių klasių mokiniai klausėsi pranešimų apie triukšmo poveikį sveikatai, koridoriuose buvo galima rasti patarimų, kaip apsisaugoti nuo per didelio garso. Pirmos pertraukos metu visi mokyklos mokiniai buvo su ausų kištukais, kurių pagalba pajutome tylą – akustinę ramybę.

Triukšmo poveikis sveikatai

Triukšmu vadinamas nepageidaujamas žmogui garsas, sklindantis iš įvairių (natūraliųjų ir dirbtinių) garso šaltinių. Fiziologiniu požiūriu tai bet koks garsas, kuris trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.

Garsumo matavimo vienetas vadinamas belu (sutrumpintai žymimas B), pagerbiant amerikiečių išradėją Aleksandrą Grešemą Belą. Praktikoje dažniau vartojamas dešimt kartų mažesnis vienetas – decibelas: 1 dab. = 0,1 B.

Triukšmo poveikis žmogaus organizmui suskirstomas į tiesioginį ir netiesioginį. Tiesioginis poveikis – akustinė trauma, klausos nuovargis, dėl triukšmo įtakos išsivystęs kurtumas. Netiesioginis triukšmo poveikis turi neigiamą įtaką centrinei nervų sistemai, kraujotakos sistemai, virškinimo sistemai, endokrininei sistemai, kaulų-raumenų sistemai.

Natūralių triukšmo šaltinių reikšmės decibelais: savo širdies plakimas 10 dab.; kišeninis laikrodis 20 dab.; lapų šlamėjimas 30 dab.; šnabždesys 40 begarsi kalba 70 dab.; gatvės triukšmas 80 dab., sunkvežimis 85 dab., riksmas 90 dab., motociklas 95-110 dab…

Dabartinis gyvenimo būdas – miestų plėtra, automobilių gausa, pramonės vystymasis ir pan. sukelia nuolatinį ūžesį, triukšmą ir gausmą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) triukšmą įvardija kaip vieną iš taršos būdų. Priešingai nei teršiant chemikalais, žmonės nemato tikrųjų triukšmo taršos padarinių, tačiau tai neigiamai veikia žmonių gyvenimo kokybę. Pažvelgus į miesto gyventojus, vaikus, lankančius darželį ar mokyklą, bei darbuotojus, dirbančius triukšmingoje aplinkoje, akivaizdu, jog dauguma nebeatpažįsta triukšmo kaip dirgiklio.

tyla – 0 dab.;

normalus triukšmo fonas – 0-40 dab.;

psichologinis poveikis – 40-80 dab.;

fiziologinis poveikis – 80-120 dab.;

traumatizmas – 120-140 dab.;

(poveikis prietaisams ir konstrukcijoms) – 140-160 dab.;

7 klasės mokiniai: K. Račkauskas, A. Skamarakas, E. Bačinskas,

žmogaus saugos mokytoja L. Augustaitienė