SAVANORYSTĖS DIENA. MAŽOS RANKOS – DIDELĖS ŠIRDYS

Spalio 21-osios rytą 5-8 klasių mokiniai į mokyklą rinkosi ne įprastai – su kuprinėmis, tačiau nešini grėbliais. Ir pamokos buvo ne tradicinės. Pirmas dvi pamokas 5-8 klasių mokiniams vedė lektorės Ulker Alasgarova, Europos solidarumo korpuso savanorė ir direktorės pavaduotoja ugdymui Eglė Budrytė – Vilbikė.

 Iš Azerbaidžano kilusi lektorė U. Alasgarova mokiniams papasakojo, kaip ji pradėjo Lietuvoje savanoriauti, kokį kelią jai teko nueiti iki patenkant į mūsų Tėvynę. Savanorė dirba mokykloje, su vaikais rengia projektus (visa veikla yra neapmokoma). Pamokos metu vyko diskusija, kas yra savanorystė, kas gali tapti savanoriu, kokiose srityse galima savanoriauti. Mūsų progimnazijos mokiniai dalijosi savo patirtimi apie savanorystę, kaip jiems teko savanoriauti.

Vilkaviškio „Gražinos“ skautų draugovės vadovė Eglė Budrytė-Vilbikė kalbėjo apie savanorystę, apie skautų judėjimą ir vertybes, kurios reikalingos norint būti atsidavusiu savanoriu.

Po šių pamokų jaunieji savanoriai šiltai apsirengė ir išsiruošė į valstybės nefinansuojamas organizacijas, kuriose atliko įvairias neatlygintinas veiklas.

Savanorystės dieną, 5 ir 6 kl. 13 mokinių, kartu su fizinio ugdymo mokytoja I.Dubickiene ir socialine pedagoge D. Tarnauskiene, lankėsi Vilkaviškio „Eglutės“ darželyje. Visa mokinių grupė buvo labai šiltai sutikta darželio darbuotojų, kurie davė įrankius lapams grėbti. Jų buvo paprašyta nugrėbti nedidelę prikritusių lapų teritoriją, bet šaunuoliai mokiniai taip įsismarkavo, kad nugrėbė dvigubai daugiau nei buvo prašyta. Po smagaus darbo, mokiniai šiek tiek atsipūtė ir prisiminė vaikystės dienas: vieni suposi ant sūpynių, kiti pasėdėjo smėlio dėžėje, pažaidė su darželinukų žaislais. Laikas pralėkė labai greitai ir linksmi, kupini įspūdžių grįžo į mokyklą.

Kita dalis penktokų ėjo  grėbti lapų į „Pasakos“ lopšelį – darželį. Išsiaiškino, kad net 7 iš atėjusių vaikų lankė šią ugdymo įstaigą. Jiems buvo labai smagu prisiminti darželio nuotykius, o didžiausias siurprizas buvo tada, kai su mažaisiais darželio gyventojais į lauką atėjo jų buvusi auklėtoja. Mokiniai dirbo darniai, stropiai, o Enrikas įvardino šią dieną kaip pačią geriausią šiais metais, nes smagiausia jam buvo dirbti kartu su klasės draugais. Jie „užsidirbo“ didžiulę pakuotę sveikuoliškų sausainių ir nuoširdų „ačiū“ iš darželio bendruomenės.

Savanorystės dienos akcijoje 6 ir 8 klasių mokiniai, lydimi informatikos mokytojo A. Raškausko, anglų kalbos mokytojos I. Bikauskienės ir ūkvedžio R. Akucko,  apsiginklavę šiukšlių maišais ir pirštinėmis, darbavosi parke prie progimnazijos ir  mokyklos teritorijoje. Šauni komanda pasidžiaugė, kad aplinka prie mokyklos tapo švaresnė bei saugesnė – rastos šiukšlės bei butelių duženos iškeliavo į joms skirtą vietą.

Kita dalis 6 klasės mokinių savanorišką veiklą vykdė prie Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo Katedros. Dekanas V. Gražulevičius pakvietė padėti sutvarkyti šventoriaus aplinką.

Atėjus, vaikai su didžiuliu entuziazmu ir energija, ėmėsi darbo – grėbti lapus. Šypsenos ir gera nuotaika neišblėso iki pat darbo pabaigos. O dar kai Dekanas pavaišino saldainiais, nuovargio neliko nei ženklo.

Vaikai po veiklos dalijosi įspūdžiais su klasės vadove. Anot jų, jiems dirbti buvo smagu, juos lydėjo gera nuotaika. Mokiniai džiaugėsi, kad galėjo pabendrauti, padėti vieni kitiems. Akimirkomis iš parko pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“ ir didžiavosi savimi, kad būsiantys populiarūs ir tapsiantys pavyzdžiu kitoms mokykloms.

7 klasės mokiniai, vadovaujami specialiosios pedagogės I. Šmitienės ir bibliotekininkės D. Skinkienės, grėbė lapus šalia miesto bibliotekos. Smagiausia buvo matyti, kai visi dirba draugiškai ir puikiai nusiteikę, o šmaikštūs juokeliai, kad geriau lapus grėbti, negu mokytis, dar labiau pagyvino darbinę nuotaiką.

Devyni 8 klasės vaikinai ėjo į Vilkaviškio „Carito“ būstinę. darbuotojos, pamatę vyrišką kompaniją, nustebo, nes jų laukė gana moteriškas darbas: reikėjo surūšiuoti rūbus, nuvalyti batus, atlikti kitus darbus. Bet, dideliam jų nustebimui, berniukai taip šauniai padirbėjo, kad liko tik pasidžiaugti, kad auga gražus jaunimo būrys, kuris neskirsto darbų į vyriškus ir moteriškus. Paaugliams buvo labai naudinga sužinoti, kokias funkcijas „Caritas“ atlieka, kad tokia veikla labai reikalinga žmonėms, kurie sunkiau verčiasi. Reikia tikėtis, kad ne vienam kilo idėja, kaip jis gali prisidėti prie šios veiklos.

Nors savanorystė „Ąžuolo“ progimnazijoje vykdoma jau trečius metus, tačiau ši diena kasmet vis kitokia. Šįmet visą savaitę dangumi plaukiojo juodi lietaus debesys, kurie grasė prapliupti ir sutrukdyti mokinių savanoriškus darbus, kurių dauguma vyko lauke. Taip pat nerimą kėlė ir siaučianti pandemija. Belieka pasidžiaugti, kad niekas nesutrukdė mokiniams, norintiems savo rankelėmis padaryti gerą darbą, pasijusti reikšmingiems ir reikalingiems ir įrodo, kad gerų darbų darymas suteikia laimės kitiems  ir pačius padaro laimingus. Taip pat tai yra pavyzdys kitiems. Juk dideli darbai, prasideda nuo mažų, o sudėtingi – nuo paprastų.

Jaunieji savanoriai negavo finansinio atlygio, bet jie turėjo galimybę aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, pasisemti naujos patirties, tobulinti savo asmenines būdo savybes.

Savanorystės dienos koordinatorė R. Bondzinskienė