Progimnazijos 6 klasės mokiniai, minėdami Skaitymo metus ir vykdydami projektą „Ąžuolo“ skaitymo metai“, spalio 12 d. dalyvavo Vilkaviškio r. savivaldybės viešosios bibliotekos organizuotoje edukacinėje pamokoje – „Senųjų leidinių paslaptys“.
Mokiniai susipažino su paroda – bibliotekoje saugomomis XX a. pradžioje išleistomis knygomis vaikams. Išsamiai šios parodos knygas pristatė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausia tyrėja-ekspertė, Humanitarinių mokslų daktarė Džiuljeta Maskuliūnienė.
Ji kalbėjo, kad šios knygelės senos senos, senesnės už mokinių tėvelius, senelius – tai prosenelių knygos. Jos labai „kuklios“, paprastos, plonos (kad būtų galima spaudos draudimo metais paslėpti). Lektorė vaikams priminė, kad anksčiau nebuvo didelių spaustuvių, kompiuterių, spalvotų iliustracijų (iliustruodavo baltai-juodai), bet knygas mūsų proseneliai mokėjo saugoti, gerbti ir tausoti.
Biblioteka tikrai gali didžiuotis gausiu knygų rinkiniu, kuriame yra Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“, Kazio Šimonio „Girių giesmės“, vaikų literatūros tėvo Prano Mašioto rašytos ir verstos knygos, Antono Čechovo pasakaitės vaikams, Radjardo Kiplingo „Džiunglės“. Populiari nuotykinė knyga „Robinzono Kruzo nuotykiai ir nelaimės“ tuo laikotarpiu buvo leidžiama tik sutrumpinta, visą knygos versiją jaunieji skaitytojai galėjo perskaityti tik 1991 metais. Iki tol vaikams dažniausiai buvo siūlomos nuotykių, kelionių istorijos, pasakojimai apie gyvūnus ir „Scenos vaizdeliai“, skirti vaidinti.
Mokiniai sužinojo, kieno ir kokia pati pirmoji knyga (prozos, poezijos ir dramos) buvo išleista vaikams Lietuvoje, galėjo pavartyti šių dienų leidinį „Rubinaitis“ – žurnalą, kuriame recenzuojamos naujausios vaikų literatūros knygos, spausdinami pokalbiai su žymiais kūrėjais.
Baigiantis pamokai daktarė D. Maskuliūnienė sulaukė džiugios staigmenos: paaiškėjo, kad ji mokė vienos iš apsilankiusių mokinių mamą, kuri dabar dirba lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Popietė, praleista parodoje, ir viešnios pasakyti žodžiai – „Be to, kas buvo parašyta anksčiau, nebūtų parašyta dabar“ – paskatino mokinius susimąstyti apie knygos vertę ir platų gyvą vaikų literatūros pasaulį.
Dėkojame Viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėjai Gitanai Pumerytei–Vosylienei už atskleistas senųjų leidinių paslaptis.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Vilma Anelauskienė
