Ar dažnai susimąstome, kaip gyventume, jeigu mus supantis pasaulis staiga nusidažytų viena – juoda spalva? Ką darytume, jeigu jį pažintume tik liesdami daiktus, klausydami garsų, nujausdami ar įsivaizduodami aplinką?
Apie tokį žmogaus, turinčio regėjimo negalią, pasaulį, 1–2, 3a ir 4a klasių mokiniai susipažino lapkričio 10 d. Progimnazijoje svečiavosi Indrė Gaskaitė-Stankevičienė – trijų vaikų mama, pasakų vaikams autorė, edukatorė, jau nuo kūdikystės netekusi regėjimo.
Indrė mokiniams skaitė savo pasaką, sukurtą Brailio raštu, aptarė vertybes ir pagrindinę mintį, supažindino su šio rašto mašinėle, leido kiekvienam ja paspausdinti. Vėliau pristatė ir praktiškai pademonstravo priemones, padedančias neregiams gyventi: kalbantį spalvų detektorių, atpažįstantį monetas ir banknotus matuoklį, termometrą. Mokiniai sužinojo apie vieną svarbiausių regos negalią turinčių žmonių priemonių – baltąją lazdelę, jos paskirtį, taip pat apie „Nematomos negalios saulėgrąžos“ juostelę, kuri yra išskirtinis ženklas, pranešantis mums, kad žmogus turi nematomą negalią ir jam galime suteikti pagalbą.
Indrė mielai atsakinėjo į visus vaikams rūpimus klausimus, o pamokos pabaigoje ragino kasdien dėkoti už akis – kurios mato, ausis – kurios girdi, rankas – kurios gali daryti gerus darbus.
Tikime, kad Indrė savo spinduliuojančia energija ir nepaprasta širdies šiluma įkvėpė mokinius į pasaulį žvelgti su dėkingumu, dažniau paklausti šalia esančio, o ypač negalią turinčio žmogaus, ar jam nereikia padėti.
Pavaduotoja ugdymui Vilma Anelauskienė
