Kiekvienas miestelis – tai savitas pasaulis. Būtent tuo įsitikinome lankydamiesi Kybartuose: mus pasitikęs bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius turėjo daug ką pasakyti apie kiekvieną šio pasienio miestelio kampelį, pastatą.
Įprasta, bet pažintis su kiekvienu miestu prasideda būtent stotyje. Čia, stotyje, priešpaskutinę mokslo metų dieną, prasidėjo mūsų, 7 klasės mokinių, pažintis su Kybartais. Pasiklausę pasakojimų apie knygnešių laikus, pastovėję prie paminklo šiems drąsiems žmonėms, apsilankę cerkvės prieigose, patraukėme geležinkelio stoties link. Pasirodo, ji statyta tam, kad Rusijos caras ir jo šeimos nariai turėtų kur pailsėti, kol, atvyks traukinys, vežantis į Vakarus. Bendruomenės pirmininkas papasakojo apie geležinkelio vaidmenį miestelio istorijoje, lankėmės ir geležinkelio stoties požemiuose, statytuose prancūzų inžinierių ir vokiečių darbininkų. Pasirodo, viename požemyje buvo laikomas specialusis caro vagonas ir jo atsarginis variantas, kituose buvo sandėliuojamos muitinėje konfiskuotos prekės. Kelios požemių galerijos, einančios iš karinės komendantūros, turėjo karinę paskirtį. Trys koridoriai vedė link Prūsijos, į Lieponos upės krantą.
Aplankėme pasienio su Rusija postą. Čia mums V. Katkevičius papasakojo apie netolimus 1991 m. įvykius, apie tai, kaip kūrėsi šis postas, pasieniečiai parodė keletą prietaisų, naudojamų jų darbe, supažindino su muitinės darbuotojo profesija: kokias veiklas atlieka dirbantieji muitinėje, kur galima įgyti šią profesiją, kokie reikalavimai keliami darbuotojams, parodė vietą, kur Prezidentas A. Smetona perbrido Lieponos upę bėgdamas nuo sovietų okupacijos…
Rasa Berteškaitė, psichologė
Rasa Bondzinskienė, lietuvių kalbos mokytoja
