O buvo taip…

Rajoninio laikraščio „Santaka“ straipsnelis apie legendos ir piešinių konkursą, skirtą Vištyčio miestelio 450-osioms metinėms patraukė mano, dailės mokytojos, dėmesį. Be to, mano seneliai gyveno Vištytyje, čia prabėgo smagiausios vasaros pas močiutę kaime.

Nusprendusi, jog tai puiki užduotis tiems, kurie tikrai lankęsi miestelyje, o dabar, karantino ir nuotolinio mokymosi metu, gali pasinerti į prisiminimus ir kūrybą, tokią dailės pamokos temą įrašiau TAMO dienyne „Ąžuolo“ progimnazijos mokiniams.

Netrukus sulaukiau 5 klasės auklėtojos Inos Bikauskienės skambučio: „Penktokai atliko kolektyvinę užduotį, ar tiks?“ – klausė kolegė. Nustebau, šiuo metu kolektyvinė užduotis… tuoj sulaukiau ir nuotraukos. Supratau, kad darosi įdomu.

Didžiuliame  plakate ryškėjo skaičiai 450, sudėlioti iš fotografijų, viršuje ritosi viščiukas ir puikavosi legenda.

Panorau pamatyti originalą ir jis saugiai penktoko Luko mamos buvo atgabentas man tiesiai į namus. Piešinys vos tilpo į automobilį. Pamačiusi, kad vieni mokiniai be tėvų pagalbos tokio darbo  neįveiktų, pasipylė klausimai.

Mama Laima prisipažino, kad vaikams tenka šiuo metu daug dirbti savarankiškai ir jai kilo idėja padėti mokiniams. Mintį palaikė visi tėveliai. Per porą dienų Luko mama sulaukė visų klasės mokinukų nuotraukų su nuostabiomis akimirkomis Vištytyje. Ir auklėtoja prisidėjo. Nuotraukos buvo atspausdintos namuose, per tą laiką Ąžuolo seneliai sukūrė legendą apie Vištytį. Nuostabu!

Pradžiugino ir Arno piešinys – jis nupiešė kosminį viščiuką, po to sukūrė ir originalią legendą, be kurios nelengva suprasti tos mūsų Z kartos mokinių mintis.

Esu labai laiminga, kad turiu tokius mokinius, kad jie turi tokius tėvus ir senelius. Širdingai dėkoju jiems visiems. O kolektyvinis 5 klasės „Ąžuolo“ progimnazijos darbas keliauja į konkursą. Gal pasiseks…

Dailės mokytoja metodininkė Diana Maksimavičienė