Ketvirtokų edukacinės išvykos

Ketvirtos klasės mokiniams ruduo buvo ypatingas – jis ne tik džiugino šiltu oru, bet buvo turtingas edukacinėmis išvykomis, kurių metu vaikai tobulėjo, ugdėsi asmeninę, komunikavimo bei socialinę kompetencijas.

Šiais mokslo metais pirma mūsų kelionė buvo į Kazlų Rūdos miško muziejų. Į šį gražų, miškų pašonėje esantį miestelį, vykome traukiniu. Kai kurie mokiniai pirmą kartą važiavo traukiniu. Muziejuje sužinojome apie vyraujančius miško tipus su jiems būdinga fauna ir flora. Jame galėjome susipažinti su eksponuojamomis žvėrių iškamšomis, kaukolėmis, ragais, dažniau pasitaikančių vandens ir pelkių bei miško paukščių iškamšomis. Prisilietėme prie paties medžio, jo paslapties. Sužinojome, kad viena medžio rūšis skiriasi nuo kitos ne kietumu, atsparumu drėgmei, bet savo sudėtimi; kad kiekvienas medis turi savo gyvenimo istoriją, o ją sužinome tik medį nukirtus. Visi spėliojome medžių metus pagal jų kamienus ir rieves.

 Iš ten patraukėme į virvių parką STIHL, kuris teikia aktyvaus laisvalaikio paslaugas. Mus pasitiko instruktoriai, kurie padėjo užsisegti diržus, pravedė instruktažą, kaip saugiai elgtis kopiant virvėmis, patarė, kuria trasa mums geriau eiti. Ten praleidome tris valandas. Prisilaipioję, prisižaidę, pavalgę vėl traukiniu grįžome namo. Mus, gerai nusiteikusius, linksmus, pasitiko tėvai.

Kita netradicinė pamoka buvo  miesto bibliotekoje. Čia sužinojome, kas tai yra šešėlių teatras, kaip gimsta spektakliai, kuriuose gyvena, kalba, šoka, seka pasakas atgiję šešėliai. Tam, kad  lėlės atsirastų, reikėjo mūsų rankų ir lakios vaizduotės. Patys  piešėme, kirpome lėles ir vaidinome. Mokiniams ypač patiko būti aktoriais ir kurti savo spektaklį.

Trečioji edukacinė pamoka – „Molis, jo savybės“, vyko Vilkaviškio Jolantos Daniliauskienės menų mokyklėlėje. Vadovė papasakojo mokiniams apie kelis molio dirbinių gamybos būdus: žiedimą, pylimą, lipdymą bei štampavimą. Molis buvo paruoštas ir vaikai pradėjo lipdyti molines puodynes. Kai puodynės buvo nulipdytos, jas palikome džiūti, o mes apžiūrėjome krosnį, kurioje tūkstančio laipsnių temperatūroje keps išdžiūvę darbeliai. Vėliau sugrįšime ir puodynėles padengsime glazūra ar laku.

Paskutinė mūsų kelionė prieš rudens atostogas – J. Basanavičiaus tėviškė Ožkabaliuose. Ten dalyvavome edukacinėje programoje ,,Vargo mokykla“.  Pamoka vyko suvalkietiškoje stuboje. Buvo sukurta XIX a. slaptosios lietuviškos mokyklos aplinka, pasakojama apie spaudos draudimo laikus, daraktorių mokyklas. Mokiniai susipažino su daraktorių mokyklų mokymo priemonėmis  ir  pasipuošę šiaudinėmis skrybėlėmis, nertomis kepurėlėmis, prisiminė abėcėlę, rašė ant „grifelinių“ lentelių, mokėsi „slebizavoti“, spėliojo vieni kitų žodžius, dirbdami grupelėmis atliko įvairias skaitymo užduotis.

Vargo mokyklos daraktorė buvo griežta, todėl dviems iš ketvirtokų teko ir ant žirnių paklūpėti.  Mokiniams įspūdį paliko staiga į trobą įėjęs žandaras, kuris barė mokinius, skaitančius lietuvišką raidyną.

Išvykose mokiniai daug sužinojo ir patyrė džiugių akimirkų,  mokėsi vieni iš kitų. Jų įgyta patirtis padės ne tik ugdymo procese, bet ir asmeniniame gyvenime, nes žmogus turi būti ne tik protingas, daug žinantis, tačiau mokantis gerbti kitus, teisingas, kultūringas ir tolerantiškas.

4 klasės mokytoja Marija Žemaitienė