Savanorystė duoda supratimą, kad egzistuoja labai paprasti gyvenimo dalykai: dėkingas žvilgsnis, nuoširdi šypsena, prasmingai praleistas laikas kartu.
Lapkričio 8 dieną mokyklos bendruomenė susibūrė į penktus metus įstaigoje inicijuojamą Savanorystės akciją. Rytą pradėjome nuo pokalbio su mokiniais, kokia yra savanorystės prasmė: padėdamas kitiems, tu augini save. Tai kilni misija.
Ikimokyklinio ugdymo grupės vaikučiai savanoriavo savo klasėje: valė sienas, tvarkė lentynose žaisliukus, mokymo priemones. Vėliau išskubėjo į mokyklos teritoriją ir tęsė švarinimo darbus. Buvo smagu stebėti, kaip jie atsakingai įsijautė į šią iniciatyvą. Refleksijos metu išsakė savo nuomonę: savanoris – tai žmogus, kuris daro gerus darbus kitiems žmonėms, gyvūnams, gamtai. Kai jis padeda kitiems, pats tampa laimingu.
1–4 klasių mokiniai prisijungė prie didesnių darbų. Bendromis pastangomis surinko šiukšles aplink futbolo maniežą, lauko krepšinio aikštelę, miesto parko žaidimų erdvę, sugrėbė lapus nuo mokyklos tako ir kiemo.
Socialinė pedagogė D. Taranauskienė kartu su šešiais 5 klasės mokiniais išskubėjo į Grupinio gyvenimo namus, kuriuose kartu su gyventojais kūrė darbelius, bendravo prie arbatos puodelio, susipažino su namų aplinka. Vaikams tokia patirtis buvo labai naudinga, jie suprato, kaip galima džiaugtis visai paprastais dalykais.
Dalis mokinių gavo kitas savanorystės užduotis ir komandomis išvyko padėti miesto įstaigoms. Devyni 6 klasės mokiniai, lydimi mokytojos L. Braukylienės, aplankė Vilkaviškio parapiją. Juos pasitikusi darbuotoja I. Striokienė supažindino su parapijoje vykdomomis savanorystės veiklomis – maltiečių, Carito ir kt. Tada kartu tvarkė klebonijos aplinką.
Didžiausia savanorių grupė – net trylika 7 klasės mokinių – išvyko į lopšelį-darželį „Pasaka“. Pasiskirstę poromis keliavo į ugdymo grupes, kur sekė vaikams pasakas, žaidė žaidimus, logopedo kabinete padėjo atlikti suvokimo užduotėles. Savanorius lydėjo mokytoja Z. Šestilienė.
Dešimt 8-okų kartu su L. Dobiliauskiene lankėsi VŠĮ ligoninėje. Jiems teko atsakingai pasidarbuoti: ruošti tvarsčius skubios pagalbos, slaugos bei chirurgijos skyriams. Ligoninės slaugytojos džiaugėsi, kad sulaukė savanorių, nes toks darbas užima daug laiko, o tą dieną visų kartu sudėtas darbas buvo ženklus.
O mokykloje darbas virte virė: likusieji mokiniai tvarkė mokyklos sodą. Kas grėbė, kas vežė, kas nešė – visi judėjo, kupini teigiamų emocijų, tarpusavio pokalbių, pagalbos vieni kitiems.
Mokytoja A. Lažauninkienė sukvietė visus atsipūsti ir paskanauti ką tik surinktų sodo obuolių. Buvo gera matyti tiek nuoširdžių šypsenų .
Po pietų pertraukos mokiniai rinkosi į klases refleksijai. Kiekvienas norėjo pasisakyti, nes įspūdžiai ir emocijos veržėsi kaip iš gausybės rago. Visi vieningai tvirtino, koks geras jausmas, kai gali padėti. Tą dieną mokiniai jautėsi ne tik naudingi, bet ir laimingi.
Štai keletas mokinių minčių apie savanorystės dieną:
„Investicija į sąžinę“ – E. Štaraitis, 7 kl.
„Jaučiuosi gerai, nes padaryti darbai sugįžta“ – D. Lasevičius, 5 kl.
„Labai patiko, buvo smagu visiems kartu padėti. Norėčiau, kad per metus būtų daugiau savanorystės dienų“ – G. Borutaitė, 6 kl.
„Aš manau, kad Savanorystės diena yra naudinga kiekvienam žmogui pakeičiant darbo vietą, bei darbo stilių. Šiandiena turėjau galimybę savanoriauti Vilkaviškio ligoninėje. Galėjome pamatyti tai, ko dažniausiai pacientai ar kiti žmonės negali pamatyti ar išbandyti. Man labai patiko ši diena, norėčiau, kad tokių dienų būtų dažniau“ – S. Povilaitytė, 8 kl.
„Karmos taškai“ – J. Bakšys, 7 kl.
„Šiluma viduje“ – M. Šeštakauskaitė, 5 kl.
„Po mūsų bendro darbo mokykla tarsi atgimė iš naujo“ – T. Dubickas, 6 kl.
„Šiandien supratau, koks svarbus ir reikalingas komandinis darbas: be jo mūsų kasdienė veikla nebūtų įmanoma.“ – V. Valiukevičiūtė, 8 kl.
Esame laimingi, kad yra metuose dienų, kai kiekvienas jaučiasi ypatingai svarbus kaip žmogus, kaip komandos dalis. Neabejotinai tradicijas pratęsime ir ateinančiais metais.
Savanorystės dienos koordinatorė Ina Dubickienė
